Raskite .lt domeną

Kurie arbitražai gali nagrinėti ginčus dėl .lt antro lygio domeno vardo?

Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės ar (ir) fakto, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (LR Civilinio proceso kodekso 23 str. 1 d.). Ginčų sprendimas arbitražo tvarka laikomas alternatyviu ginčų sprendimo būdu (angl. Alternative Dispute Resolution, arba ADR).

Ginčo šalių susitarimu galima rinktis nacionalinį arba užsienio institucinį arbitražą, kuris pagal apibrėžtą jo kompetenciją nagrinėja tokio pobūdžio ginčus, arba sutarti dėl konkrečiam domeniniam ginčui skirto ad hoc arbitražo formavimo.

Informacijos apie nacionalinius arbitražus ieškokite čia: arbitrazas.lt ; arbitrazoteismas.lt ; komercinisarbitrazas.lt ; vilniausarbitrazas.lt ; apie užsienio arbitražus – jų interneto svetainėse.

Procesas instituciniuose arbitražuose vyksta pagal atitinkamo arbitražo pasitvirtintą procedūros reglamentą. Rekomenduojamą arbitražinio susitarimo turinį arbitražai skelbia viešai.

Ad hoc arbitražo procesas vyksta pagal šalių susitarimu nusistatytas / pasirinktas taisykles. Šiuo atveju yra ypač aktualus ginčo šalių bendradarbiavimas, nes jos tarpusavio susitarimu formuoja arbitražą (nustato arbitrų skaičių ir jų skyrimo tvarką), apibrėžia proceso taisykles, sulygsta dėl taikomos teisės, nagrinėjimo vietos, vartojamos kalbos, terminų, dokumentų įteikimo būdo ir kitų procedūrų. Todėl praktikoje ad hoc arbitravimo būdas pasirenkamas retai.

Iki 2018 m. spalio 1 d. nė vienas ginčas dėl .lt antro lygio domeno vardo nebuvo nagrinėtas arbitražo tvarka. Tai galima aiškinti tiek subjektyviomis, tiek objektyviomis priežastimis:

• ginčo šalys neturi pakankamų žinių apie alternatyvų ginčų sprendimą;
• ginčo šalys neturi / nepasiekia arbitražinio susitarimo, o tai yra būtinoji sąlyga perduoti ginčą spręsti arbitražo tvarka. Tokia išlyga gali būti iš anksto įrašyta tarp šalių sudarytoje sutartyje (pvz., licencinėje, franšizės ir kt.). Tačiau praktikoje kone visi aptariami ginčai kilo ne iš sutarties, o dėl tikro ar tariamo delikto, t. y. domeno turėtojui galimai pažeidus kitam asmeniui priklausančias teises į saugomą žymenį arba atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kai ginčo šalių nesieja joks tarpusavyje sudarytas sandoris. Konfliktas dėl pažeidimo sunkina ginčo šalių bendradarbiavimą;
• ginčo perdavimas spręsti arbitražui, kaip minėta, yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas. Todėl ginčo šalys palygina arbitražinio ir teisminio nagrinėjimo sąlygas. Pvz., arbitravimo rinkliavos gerokai viršija žyminį mokestį, taikomą Lietuvos teismuose. Nors teisminis procesas trunka ilgiau negu arbitražinis (deklaruojamas 3 mėnesių nagrinėjimo terminas), svaresnė teismo sprendimo reikšmė ir mažesnės bylinėjimosi išlaidos lemia ginčo sprendimo būdo pasirinkimą;
• iki 2012 m. birželio 21 d. galiojo LR Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d. ribojimas: „Arbitražui negali būti perduoti […] ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais“. Tuo tarpu didžioji dalis domeninių ginčų kaip tik ir yra susijusi su galimai nesąžininga konkurencija, tikru ar tariamu prekių ženklų savininkų teisių pažeidimu. Dėl abstrakčiai suformuluoto draudimo nacionaliniai arbitražai iš esmės negalėjo nagrinėti domeninių ginčų iki 2012 m. birželio 21 d., kuomet minėta norma buvo pakeista įstatymu Nr. XI-2089. Naujos redakcijos LR Komercinio arbitražo įstatymo 12 str. 2 d. ribojimas yra susiaurintas: „Arbitražui negali būti perduoti […] ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos“. Nelikus bendro pobūdžio apribojimo, domeniniai ginčai jau gali būti perduoti nagrinėti nacionaliniams arbitražams. Tačiau ilgai galiojęs draudimas, matyt, lėmė skeptišką požiūrį į domeninių ginčų sprendimą arbitražo tvarka;
• užsienio arbitražo priimti aktai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pripažinti ir vykdomi Lietuvoje pagal prašymą, paduotą Lietuvos apeliaciniam teismui (LR Komercinio arbitražo įstatymo 26 str. 1, 2 d., LR Civilinio proceso kodekso 817 str.). Be to, ir užsienio arbitražo sprendimas Lietuvoje gali būti vykdomas tik po to, kai jį pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas (LR Civilinio proceso kodekso 809 str. 1 d.). Tokios papildomos procedūros dėl užsienio arbitražų aktų / sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, taip pat vertimo išlaidos atgraso nuo kreipimosi į užsienio arbitražus.

.lt domeno administratorius susilaiko nuo kišimosi į ginčų sprendimo būdo pasirinkimą ir neperša konkretaus arbitražo, palikdamas ginčo šalims galimybę susitarti dėl šių klausimų tarpusavyje.