Raskite .lt domeną

Į kurios valstybės teismą kreiptis, kai ginčas dėl .lt antro lygio domeno vardo yra tarptautinio pobūdžio?

Iki 2018 m. spalio 1 d. Lietuvos teismai nagrinėjo 33 užsienio elementą turinčias bylas dėl domeno vardo (31,43 % visų šios rūšies bylų).

Nors doktrinoje vis dar nėra vieningos nuomonės dėl jurisdikcijos interneto ar domenų atžvilgiu, yra galiojančių teisės aktų, kuriuose suformuluotos kolizinės normos.

Kilus ginčui tarp Europos Sąjungos rezidentų, jurisdikcija nuo 2015 m. sausio 10 d. nustatytina pagal Reglamentą „Briuselis I“ (Reglamentas (ES) Nr. 1215 / 2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo).

Kilus ginčui tarp Europos Sąjungos ir (ar) Europos laisvosios prekybos asociacijos rezidentų, jurisdikcija nuo 2011 m. sausio 1 d. nustatytina pagal naująją Lugano konvenciją (Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo). Ši konvencija yra atvira prisijungti ir trečiosioms valstybėms.

Bendrasis Reglamente „Briuselis I“ ir naujojoje Lugano konvencijoje įtvirtintas principas – jurisdikcija civilinėse ir komercinėse bylose nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją / buveinės vietą. Greta to apibrėžiami specialios jurisdikcijos atvejai (pvz., byloms dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto) ir nustatoma išimtinė jurisdikcija (pvz., byloms dėl patentų, prekių ženklų, pramoninio dizaino arba kitų panašių teisių, kurios privalo būti deponuojamos ar registruojamos, registravimo arba galiojimo).

Praktikoje byloms dėl domeno vardo iki šiol pagal nutylėjimą buvo taikyta išimtinės jurisdikcijos taisyklė – kilus ginčui dėl .lt antro lygio domeno vardo (aptariamu laikotarpiu Lietuvos teismuose nagrinėtos 22 bylos tarp skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų), ieškovai kreipėsi į Lietuvos teismus, t. y. pagal ginčijamo domeno vardo registravimo vietą, bet ne būtinai pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją / buveinės vietą. Tai galima aiškinti siekiu supaprastinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir sprendimo įvykdymą. Lietuvos teismai šiuos ieškinius priėmė nepasisakydami dėl jurisdikcijos.

Taigi, jei ginčas dėl .lt antro lygio domeno vardo kilo tarp Europos Sąjungos ir (ar) Europos laisvosios prekybos organizacijos valstybių rezidentų, ieškinys teiktinas Lietuvos teismui (pagal analogiją – Vilniaus apygardos teismui), kol jurisdikcijos ir teismingumo taisyklių nepradėta aiškinti kitaip.

Kilus ginčui, kurio viena (aptariamu laikotarpiu Lietuvos teismuose nagrinėtos 9 tokios bylos) arba abi šalys (2 bylos) yra rezidentai trečiosios valstybės, kuriai netaikomas nei Reglamentas „Briuselis I“, nei naujoji Lugano konvencija, bylos jurisdikcija nustatytina pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintas kolizines normas. Jei ieškinys reiškiamas .lt antro lygio domeno turėtojui, galima laikyti, kad byla yra priskirtina Lietuvos teismų jurisdikcijai vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso 787 str. 2 p., t. y. atsakovui Lietuvoje turint turto arba jam priklausančių turtinių teisių.

Kai kuriose bylose kartu su .lt antro lygio domeno vardu buvo ginčijami ir kituose aukščiausio lygio domenuose (pvz., .eu, .lv, .ee, .net) registruoti antro lygio domenų vardai. .lt domeno administratorius nepasisako dėl jurisdikcijos taikymo tais atvejais, kai ginčo dalykas yra ne .lt antro lygio domeno vardas.