Raskite .lt domeną

Kaip užtikrinti ieškinį?

Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti tikėtinai pagrįstą ieškinio reikalavimą. Kadangi ginčuose dėl domeno vardo ieškinio reikalavimas yra nukreiptas į ginčo domeno panaikinimą, perleidimą ar perdavimą pačiam ieškovui, reikėtų užtikrinti ginčo domeno priklausomybę atsakovui iki bylos baigties.

Ginčo domeno priklausomybė domeno turėtojui, esančiam atsakovu byloje, gali būti užtikrinta uždraudžiant atsakovui panaikinti ginčo domeną arba perleisti teises į jį kitam asmeniui. Net ir tada, kai ieškinio reikalavimas yra susijęs su įpareigojimu panaikinti ginčo domeną, prašytina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui imtis veiksmų ginčo domenui panaikinti iki bylos išsprendimo. Neuždraudus ginčo domeno panaikinimo, įvykiai gali klostytis taip, kad bylą nagrinėjant iš esmės ginčo domenas jau bus panaikintas, esą atsakovas po ieškinio pareiškimo geruoju įvykdė ieškovo reikalavimą ir sprendimas šia apimtimi jau atrodys nebeaktualus. Tačiau 30 dienų „karantino“ laikotarpiu atsakovas išsaugo pirmumo teisę įkurti domeną tuo pačiu vardu, o po „karantino“ pabaigos, jei atsakovas ir neįkuria domeno, šis taptų laisvas įkurti pagal principą „first come, first served“ bet kurio asmens, taip pat ir atsakovo, valia (jeigu atsakovo atžvilgiu nebūtų galutinio sprendimo).

Perleidimo procedūra yra vienintelė galima, domeno turėtojui savo valia perleidžiant teises į domeną kitam asmeniui. Perleidimas yra bendrinė sąvoka, apimanti pirkimo–pardavimo, dovanojimo, mainų ir kitus sandorius, kurių rezultatas yra domeno turėtojo pasikeitimas. Neteisinga manyti, kad domeno turėtojas gali pasikeisti atlikus paprastą duomenų keitimo procedūrą. Tai turi reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties: siekiant užtikrinti ieškinį nėra reikalo varžyti duomenų keitimo, nes domeno turėtojo kontaktinių duomenų pakeitimas .lt WHOIS duomenų bazėje neturėtų įtakos sprendimo įvykdymui.

Uždraudus atsakovui teisių į domeną perleidimą, apie tai gali nežinoti nei .lt domeno administratorius, nei įgijėjas, nei aptarnaujantis paslaugų teikėjas, jeigu jiems apie tai nėra pranešta. Tokiu atveju perleidimo procedūros inicijavimas priklauso tik nuo atsakovo (domeno turėtojo) sąžiningumo. Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią neteisėtam perleidimui yra galimybės inicijuoti perleidimo procedūrą suvaržymas. Šiam tikslui kartu su draudimu atsakovui perleisti teises į ginčo domeną, ieškovo prašymu, taikytina ir kita laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas .lt domeno administratoriui padaryti įrašą viešame registre (t. y. .lt WHOIS duomenų bazėje) apie perleidimo draudimą pagal LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1 d. 2 p. To nepadarius, lieka įmanomas vadinamasis „kibernetinis pabėgimas“ (angl. cyberflight).

Taigi, bylose dėl .lt antro lygio domeno vardo galėtų būti toks ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: uždrausti atsakovui iki [teismo arba arbitražo, priklausomai nuo to, kas nagrinėja bylą] sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos panaikinti domeną [tikslus domeno vardas pagal įrašą .lt WHOIS duomenų bazėje], jį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims (išskyrus ieškovą), įkeisti, išnuomoti arba kitu būdu apsunkinti / suvaržyti teises į nurodytą domeną; įpareigoti Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centrą, administruojantį .lt domeną, padaryti .lt WHOIS duomenų bazėje įrašą apie disponavimo suvaržymą.

Suprantama, kad kilus ginčui dėl kitame aukščiausio lygio domene (pvz., .eu, .com ir t. t.) įkurto antro lygio domeno vardo, tokio įpareigojimo .lt domeno administratoriui negali būti, kadangi jis netvarko kitų aukščiausio lygio domenų WHOIS duomenų bazių.

Praktikoje pasitaikančios klaidos:

• procesiniuose dokumentuose ne visada tiksliai rašomas ginčo domeno vardas. Tokiu atveju derėtų remtis .lt WHOIS duomenų bazėje skelbiamais duomenimis ir nurodyti tikslų domeno vardą, kadangi dėl padarytos klaidos rastųsi spragų taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pvz., Vilniaus apygardos teismas nagrinėtoje c. b. Nr. 2-8623-104 / 2010 uždraudė atsakovui perleisti ar kitaip suvaržyti teises į ginčo domenus, tarp jų į lietuviškai užrašyto vardo domeną. Tačiau tokio domeno atsakovas neturėjo, o turėjo „šveplo“ vardo domeną, kuriam laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos. Netrukus ieškovas papildomai kreipėsi į teismą dėl ieškinio užtikrinimo, pareiškęs, kad atsakovas neva perleido teises į nesuvaržytą „šveplą“ domeną kitam asmeniui. Nors .lt WHOIS duomenimis joks perleidimas neįvyko, vis dėlto teismas c. b. Nr. 2-539-104 / 2011 (naujas tos pačios bylos numeris) konstatavo, jog atsakovas nesilaiko teismo nustatyto draudimo, ir ieškovo prašymu pirminės nutarties vykdymą likusių ginčo domenų atžvilgiu pavedė .lt domeno administratoriui;
• kartais ieškovai prašo iki bylos baigties apriboti ginčo domeno naudojimą, turinio pasiekiamumą ir pan., nors ginčas yra susijęs ne su turiniu, o su galimai neteisėtu žymens naudojimu. Teismai atmeta nepagrįstus prašymus šioje dalyje. Pvz., Vilniaus apygardos teismas nagrinėtoje c. b. Nr. e2-4129-881 / 2016 atmetė ieškovo prašymą dėl ginčo domenų naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių apribojimo, pašalinant įrašus iš DNS serverių, tokiais motyvais: „Pagal teismų praktiką, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nepritaikius ieškovo prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tai neabejotinai sukeltų atsakovui reikšmingų neigiamų padarinių, nes iš esmės reikštų atsakovo per ginčo domeną vykdomos elektroninės prekybos uždraudimą. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų proporcingumo principą bei neatitiktų reikalavimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą“;
• Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje c. b. Nr. 2-2277-431 / 2008 ieškovas suformulavo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pernelyg abstrakčiai, atsietai nuo ieškinio reikalavimų, t. y. išeidamas už ieškinio ribų: įpareigoti .lt domeno administratorių atsisakyti registruoti domenus, kurių varduose yra tiek konkretus žymuo, tiek jo linksniai arba dariniai su šiuo žymeniu. Teismas netenkino šio prašymo: „prašymas išeina už pareikšto ieškinio ribų, o reikalavimas formuluojamas trečiajam asmeniui“;
• būta atvejų, kai ieškovai prašė pavesti .lt domeno administratoriui vykdyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios prasilenkia su jo kompetencija. Antai, kai atsakovui draudžiama įkeisti teises į domeną, .lt domeno administratorius pagal nutartį padaro įrašą apie suvaržymą .lt WHOIS duomenų bazėje, tačiau įkeitimo sandorius tvirtina notarai, kurių veiklai .lt domeno administratorius tiesioginės įtakos neturi. Tuo tarpu draudimo „nuomoti domeną ar kitaip jį apsunkinti“ laikymasis priklauso nuo atsakovo, kadangi .lt domeno administratorius nekontroliuoja šių procesų. Tas pats sakytina ir apie draudimą atsakovui skelbti informaciją interneto svetainėje. Pvz., Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje c. b. Nr. 2-3223-565 / 2008 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų – „uždrausti interneto puslapyje […] skelbti bet kokio pobūdžio informaciją iki bus išnagrinėta civilinė byla“, ir šios nutarties vykdymas pavestas .lt domeno administratoriui. Apie teismo nustatytus suvaržymus buvo įrašyta .lt WHOIS duomenų bazėje, tačiau .lt domeno administratorius pats neskelbia atsakovo informacijos ir jos nesaugo (neteikia informacijos prieglobos paslaugų), atsakovas nėra atskaitingas .lt domeno administratoriui, todėl pastarasis negali kontroliuoti informacijos skelbimo, ypač kai net nėra aišku, ar draudžiama naujai skelbti informaciją, ar reikalaujama pašalinti visą informaciją, įskaitant anksčiau paskelbtąją. Jeigu ketinama apriboti ne tik perleidimo galimybę, bet ir ginčo domeno, su visu interneto svetainės turiniu ir elektroniniu paštu, pasiekiamumą, jei tai yra pagrįsta ir proporcinga, reikėtų prašyti įrašo .lt WHOIS duomenų bazėje padarymo apie atsakovo teisių suvaržymą (kaip nurodyta aukščiau), taip pat įrašų apie ginčo domeną pašalinimo iš DNS serverių.