Raskite .lt domeną
Domenas ir prekių ženklas: kaip juos apsaugoti?
Bet kuri verslo pradžia neatsiejama nuo pavadinimo – įmonės, prekių ženklo, domeno. Neretai atsitinka taip, kad pirmiau įkuriamas domenas interneto svetainei ir tik po to vystomas prekių ženklas bei registruojama įmonė. Nesvarbu, kas pirmas – višta ar kiaušinis – pasirūpinti domeno ir prekių ženklo apsauga būtina jau verslo pradžios etape.
Ką reikėtų žinoti asmenims, norintiems registruoti domeną ir prekių ženklą arba domeną kaip prekių ženklą – įvairiais aspektais ir pasiremdami teismų praktika aptarsime su Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG ir Valstybinio patentų biuro (VPB) ekspertais.
Domeno vardą reikėtų registruoti nedelsiant
Nors sunkiausia užduotis imantis verslo – turėti gerą idėją ir parengti verslo planą, gauti finansinių išteklių verslo pradžiai, suvokti rinką ir rasti pirmuosius pirkėjus, tačiau nemažai iššūkių kelia gero pavadinimo paieškos domeno vardui, prekių ženklui, įmonės registravimui.
KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus pastebi, kad labai daug .lt domeno vardų įkuriama dar nepradėjus jokios veiklos, vos kilus idėjai ar pastebėjus verslui tinkančią aktualiją rinkoje.
„Jau tapo įprasta praktika prieš steigiant verslą vos tik sugalvojus pavadinimą iš anksto patikrinti ir įkurti domeną. Dažnai domenų vardams pasirenkami su veikla susiję raktažodžiai ar žodžių junginiai, todėl neretai įkuriami keli susiję domenai, kad panašių, bet vis dar laisvų kitų domenų niekas neįregistruotų. Tokia skuba nestebina, nes internetas labai dinamiškas ir versle tapo ypatingai svarbus.
Idėjų verslams ir vardams kartais padiktuoja pati rinka: kilus kriptovaliutų bumui stebėjome padidėjusias su kirptovaliutomis susijusių domenų vardų registracijas, prasidėjus koronaviruso pandemijai – staiga išaugo domenų vardų su žodžiais „kaukė“ ar „dezinfekcija“ skaičius, įteisinus elektros rinkos liberalizavimą – suaktyvėjo su saulės ir kitų rūšių energija susijusių domenų įkūrimai“, – pastebi T. Mackus.
Skubėti pateikti paraišką domeno registracijai yra svarbu todėl, kad .lt domeno vardai įkuriami pirmumo principu (angl. first come, first served) – kas pirmas pateikė paraišką, to ir domenas.
Tomas Mackus, KTU Interneto paslaugų centro vadovas
„Dažnai sugalvojus domeno vardą ir jį patikrinus, nesiryžtama iš karto pateikti įkūrimo paraiškos. Domenas paliekamas laisvas, o po kurio laiko sugrįžus – jau būna per vėlu: sugalvotas domeno vardas būna registruotas kitų asmenų. Kad geras sumanymas nebūtų prarastas, domeno vardą reikėtų apsaugoti jį registruojant nedelsiant“, – pataria KTU Interneto paslaugų centro vadovas T. Mackus.
Ar domenas ir prekių ženklas – svarbus turtas?
Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotoja Lina Mickienė teigia, kad skaitmeniniame amžiuje verslininkai turi skirti ypatingą dėmesį verslo idėjų ir visos kitos intelektinės nuosavybės (IN) apsaugai bei tai suvokti kaip vertingą turtą.
„Verslininkui nėra lengva sukurti produktą, jo dizainą, sugalvoti pavadinimą, išvystyti prekių ženklo vizualinį identitetą, todėl valstybė garantuoja apsaugą, suteikia išimtines teises į sukurtą intelektinės veiklos rezultatą. IN registravimas – vienintelis būdas užtikrinti investicijų į verslą grąžą, išvengti unikalių idėjų, produktų arba paslaugų kopijavimo ir naudojimo be leidimo“, – akcentuoja L. Mickienė.
Pasak pašnekovės, daug diskusijų kyla, ar domenai yra IN objektai. Prekių ženklai, dizainai, išradimai, autorių teisių objektai, gretutinių teisių objektai, augalų veislės, geografinės nuorodos, topografijos – visa tai yra įprasta suvokti kaip IN.
„Tai rezultatai, kuriuos sukuria žmogus, t. y. žmogaus kūrybinės veiklos rezultatai: literatūros, meno, mokslo, verslo, pramonės ir kitose srityse. Todėl jau nuo 19 a. antros pusės yra tarp valstybių susitarta tiek Berno konvencijoje dėl autorių teisių apsaugos, tiek Paryžiaus konvencijoje dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, kokie objektai yra priskiriami ir saugomi kaip IN.
Domenai IN rūšių kontekste yra naujas dalykas, tačiau jie turi tiesioginę sąsają su kūryba, nes sugalvoti domeno vardą, išskirtinį žymenį, kad jį būtų galima atrasti internete – tai taip pat kūryba. Tačiau dėl daugelio principų – išimtinių teisių įgyvendinimo ir gynimo – domenas nėra tas tikrasis IN objektas“, – atkreipia dėmesį VPB atstovė L. Mickienė.
KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė Laura Subačienė mano, kad teisinės bazės stoka neleidžia aiškiai suvokti domeno kaip turto ar IN objekto. Prekių ženklas, dizainas, interneto svetainės turinys, prekių ženklo žinomumas ir lankytojų srautas į elektroninę parduotuvę yra vertinamas kaip svarbus turtas ar investicija. Domenas, turinio valdymo sistemos programinė įranga, serverio paslaugos labiau priskiriami interneto svetainės techniniams komponentams ar paslaugoms, kurios būtinos interneto svetainės veikimui.
„Kaip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, domenas, kaip ir kiti IN objektai, yra nematerialaus pobūdžio objektas. Tačiau, ar jis gali būti laikytinas nuosavybe, turtu? Greičiausiai kalbant apie turtą, turima galvoje ne patį domeną, o teisę į registruotą domeną. Domeno turėtojas teisę į domeną, kaip nuosavybės objektą, gali paveldėti, parduoti, išnuomoti, įtraukti į testamentą, domenas įmonėje gali būti traktuojamas kaip nematerialusis arba trumpalaikis turtas ir pan. Tačiau kol nėra teisinės bazės domenų reguliavimo srityje vienareikšmiškai domeną laikyti IN objektu yra sudėtinga“, – atkreipia dėmesį teisininkė.
Trūksta teisinio reglamentavimo dėl domenų
Nors Lietuvoje teisės aktai teisinių santykių, susijusių su domenų registravimu, naudojimu, ginčų nagrinėjimu ir t. t. nereglamentuoja, tačiau tai nereiškia, jog teisės ir teisėti interesai, susiję su galimai neteisėtu domenų naudojimu, neginami.
Laura Subačienė, KTU Interneto paslaugų centro teisininkė
„Kai Lietuvos teismai sprendžia ginčus dėl galimai neteisėto domenų naudojimo, jie taiko įstatymo analogiją. Kilus ginčams, susijusiems su domenu ir juridinio asmens pavadinimu, taikomos Civilinio kodekso nuostatos; ginčai, susiję su domenu ir prekių ženklu, sprendžiami taikant Prekių ženklų įstatymą, Konkurencijos įstatymas pasitelkiamas sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos konkurencijos.
Pagal savo esmę ir teisinę prigimtį labai panašūs yra teisiniai santykiai, susiję su domeno .lt ir domeno .eu naudojimu. Nors Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl aukščiausio lygio domeno .eu įgyvendinimo ir veikimo Lietuvoje taikomas nedarant tiesioginio poveikio .lt domeno teisiniam reglamentavimui, tačiau Reglamento nuostatos aktualios formuojant nacionalinių teismų praktiką“, – aiškina KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė.
Be Europos Sąjungos dokumento, Lietuvoje yra Vyriausybės nutarimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklės dėl Lietuvos vardo naudojimo domenų varduose.
„Prekių ženklams turime specialų teisinį reguliavimą – Prekių ženklų įstatymą, pagal kurį prekių ženklas yra labai tvirtas ir pripažintas nuosavybės objektas, kurio savininkui suteikiamos išimtinės teisės. Šis išimtinių teisių suteikimas gynybine prasme yra labai aktualus, nes prekių ženklo savininkas gali drausti kitiems naudoti prekių ženklą. Jeigu kiti naudoja prekių ženklą neturėdami savininko leidimo, galima prašyti, kad būtų atlyginta žala, nuostoliai, galima imtis teisinių veiksmų – drausti įvežti ir parduoti prekes. Registruotas prekių ženklas suteikia daug išimtinių teisių. Galima sakyti, kad prekių ženklai yra tradicinis, visiems gerai žinomas intelektinės nuosavybės objektas, o domenas pagal savo paskirtį ir teisinį reguliavimą nėra tiesioginis intelektinės nuosavybės objektas“, – apibendrina VPB direktoriaus pavaduotoja L. Mickienė.
Domeno ir prekių ženklo teisių derinimas
Pasak VPB atstovės, labai svarbu žinoti, kad intelektinės nuosavybės teisės gali būti ir yra derinamos su kitais nematerialaus pobūdžio objektais.
„Pavyzdžiui, „Apple“ gaminys – mobilusis telefonas, turi gaminio pavadinimą, kuris gali būti prekių ženklas, autorių teisių saugomas kūrinys, juridinio asmens pavadinimas. Gaminio išorinis vaizdas – kaip atrodo gaminys – tai būtų IN objektas – dizainas, gali būti erdvinis prekių ženklas. Gaminio technologijos saugomos išradimo patentais, komercinėmis paslaptimis, puslaidininkinių gaminių topografijomis. Reklaminė medžiaga taip pat gali būti saugoma kaip dizaino objektas ar autorių teisėmis.
Interneto svetainė ir domenas – taip pat yra šioje schemoje, nes vartotojai, norėdami įsigyti ar ieškodami informacijos apie gaminį, žinodami prekių ženklą, ieško tikslingai paieškos sistemose arba interneto naršyklės adreso eilutėje įrašo prekių ženklą, domeną ir taip nukeliauja į interneto svetainę. Interneto svetainėje taip pat yra intelektinės nuosavybės teisių – autorių teisėmis apsaugotas turinys, prekių ženklas, juridinio asmens pavadinimas, interneto svetainės dizainas ir unikalus domeno vardas“, – teigia VPB atstovė.
Prekių ženklo paskirtis atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų. Domenas yra žymuo, kurį naudojame kaip adresą, kad subjektas būtų pasiekiamas internete ir apie jį būtų galima daugiau sužinoti ar susisiekti el. paštu.
„Domeną galima prilyginti būsto, kuriame gyvenate, adresui. Būstas – Jūsų nuosavybė, o adresas patikslina, kur yra Jūsų būstas. Žmogus neturi išskirtinų teisių į adresą, tačiau teisė į gynybą atsiranda, kai tai susiję su šiuo adresu užregistruotu būstu arba su šiuo adresu gyvenančiais žmonėmis.
Domenas yra adresas internete, nurodantis, kur galima pasiekti konkretaus asmens valdomas skaitmenines paslaugas. Domeno turėtojas neturi išimtinių teisių į šį adresą kaip individualų intelektinės nuosavybės objektą. Tačiau domeno turėtojas gali turėti išimtines teises į domene naudojamus skiriamuosius požymius turinčius elementus ir ginti savo teises nesąžiningos konkurencijos atveju, jei kiti asmenys nori pasinaudoti domenu be jo sutikimo, galima klaidinimo tikimybė ir pan.
Dažniausiai domene naudojami šie skiriamuosius požymius turintys ženklai: prekių ženklai, juridinių asmenų pavadinimai, autorių teisių saugomi kūrinių pavadinimai, geografinės nuorodos. Taigi, galima teigti, kad domenai yra glaudžiai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis ir turėtų būti tarpusavyje derinami“, – akcentuoja KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė.
Kitos domeno ir prekių ženklo sąsajos bei skirtumai
Domeno vardą kaip ir prekių ženklą turi sugalvoti pats subjektas. Tiek domeno vardas, tiek prekių ženklas gali būti užrašytas žodžiais, raidėmis, skaičiais ar kitais leistinais simboliais. Tačiau vystantis naujoms technologijoms vis dažniau rinkoje matome grafinių, erdvinių, spalvų, garso, judesio, pozicinių, multimedijos prekių ženklų.
“Registruojant domeną yra labai svarbu sugalvoti domeno vardą, tą žodinę dalį, pagal kurią domenas būtų išskirtas ir atpažintas. Jeigu domeno vardas užimtas, pvz., parduotuvė.lt yra registruotas, tuomet galima rinktis kitą, pvz., parduotuvėlė.lt, krautuvė.lt ir t. t. Toks aprašomasis interneto adresas gali būti registruotas kaip domenas, tačiau jeigu tokį adresą norima registruoti kaip prekių ženklą, jau yra taikomos griežtesnės taisyklės.
Kad būtų įregistruotas ir apsaugotas prekių ženklas, jis turi atitikti reikalavimus, kurie yra apibrėžti Prekių ženklų įstatyme. Registruojant prekių ženklą, reikia žinoti, kad jis turi atitikti absoliučius reikalavimus, pvz., parduotuvė ir parduotuvėlė neturi skiriamųjų požymių, yra aprašomasis žymuo prekių ir paslaugų srityje. Toks ženklas neleidžia vartotojui atskirti vieno prekių gamintojo ar paslaugų gamintojo nuo kito, nustatyti prekių ar paslaugų kilmės šaltinį.
Domeno atveju tai gali puikiausiai egzistuoti, nes sistema vardą atpažįsta pakeitus vieną raidę“, – apie domeno vardo ir prekių ženklo skirtumus aiškina VPB direktoriaus pavaduotoja L. Mickienė.
Lina Mickienė, Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotoja
Ekspertės teigimu, prekių ženklu gali būti domenas, kaip ir domene gali būti prekių ženklas. Prekių ženklu gali būti ir juridinių asmenų pavadinimas, kūrinių pavadinimai. Tai gali būti ir domenuose.
Prekių ženklai yra teritorinės apsaugos dalykas. Registruotas prekių ženklas saugomas Lietuvoje, jeigu jis registruotas Lietuvoje. Jeigu prekių ženklas registruotas Europos Sąjungoje, jis saugomas visų Europos Sąjungos valstybių teritorijose. Prekių ženklų apsauga galioja apibrėžtą laikotarpį – 10 metų, vėliau – gali būti tęsiama.
Domenas taip pat gali būti siejamas su tam tikra teritorija, pvz., .lt domenas identifikuoja Lietuvos valstybę. Pasirinkęs .lt domeną subjektas turbūt savo veiklą sieja su Lietuva. Domeno galiojimą reikia pratęsti kaip ir prekių ženklus.
„Jeigu registruojant domeną žiūrima, ar nėra tokio paties jau įkurto, todėl skirtumas bent vienu simboliu yra leidžiamas, tai registruojant prekių ženklus keliama kur kas daugiau reikalavimų, kurie labai priklauso nuo valstybės teisinio reguliavimo.
Daugelyje ES valstybių yra pareikštinė sistema. Tai reiškia, kad jeigu, pvz., bus pateikta užregistruoti „COCA-COLA“ prekių ženklo paraiška, mes, Valstybinis patentų biuras, ją užregistruosime, nors ir prekių ženklą registruojantis asmuo būtų Jonas Jonaitis. Taip yra todėl, kad tai yra pareikštinė sistema ir viskas palikta vėlesniems ginčams. Šioje stadijoje VPB tikrina tik tai, ar ženklas gali būti prekių ženklu, t. y. ar atitinka įstatyme nustatytus absoliučius reikalavimus.
Pateikus prekių ženklo paraišką ir įregistravus, ankstesnių teisių turėtojai, pvz., „COCA-COLA“ kompanija, kuri yra šio prekių ženklo savininkė, įrodžiusi ankstesnes teises, gali nuginčyti Jono Jonaičio paraišką. Tad Valstybinis patentų biuras netikrina, ar registruojamas ženklas nepažeidžia ankstesnių kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisių, tačiau ikiteismine tvarka biuras sprendžia ginčus dėl ankstesnių teisių pažeidimo“, – teigia VPB atstovė.
Kaip ir kuriant prekių ženklą, taip ir registruojant domeną reikia pasitikrinti ankstesnes teises į žymenį, ar nėra registruotų ir pareikštų registruoti tokių pat prekių ženklų tam, kad po to netektų ginčytis.
Kokius veiksmus atlikti prieš domeno registraciją?
Kaip jau buvo minėta, sugalvojus pavadinimą, reikėtų nedelsiant registruoti laisvą domeno vardą ir verslo idėjos neatskleisti kitiems asmenims. Pasak KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovo T. Mackaus, reikėtų saugiai tikrinti domeno vardus ir teikti paraiškas registracijai pasirinkus akredituotą .lt paslaugų teikėją.
„Daugelis verslininkų verslo pradžios etape bijo, kad nenutekėtų informacija apie planuojamą verslą. Tikrinant galimus domeno vardus ir norint įkurti domeną tokia baimė suprantama, nes domeno vardas gali atskleisti verslo idėją.
Saugiai pasitikrinti, ar norimas domenas laisvas, galima .lt domeno administratoriaus interneto svetainėje https://www.domreg.lt/paslaugos/whois/. Domeno registracijai reikėtų visuomet pasirinkti akredituotą .lt domeno paslaugų teikėją.
Registruotų .lt domenų sąrašas viešai nėra skelbiamas, tačiau galima patikrinti WHOIS duomenų bazėje viešą informaciją apie konkretų domeną“, – tikina T. Mackus.
Prieš teikiant paraišką dėl .lt domeno įkūrimo akredituotam paslaugų teikėjui, reikėtų būtinai atlikti domeno varde naudojamo žymens paiešką prekių ženklų – nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių, kurių apsauga išplėsta į Lietuvos teritoriją, duomenų bazėse ir juridinių asmenų registre. Tai galima padaryti šiose Valstybinio patentų biuro https://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/prekiu-zenklai/prekiu-zenklu-paieska ir Registrų centro https://www.registrucentras.lt/jar/p/ interneto svetainėse.
Asmuo, pradėdamas vardą naudoti savo komercinėje veikloje, turi pasidomėti, ar toks domeno vardas nepažeis trečiųjų asmenų teisių. Tik įsitikinus, ar nėra anksčiau registruotų ir pareikštų registruoti panašių ar tapačių prekių ženklų, įmonių pavadinimų su tuo pačiu žymeniu, galima registruoti domeną, prekių ženklą ir įmonės pavadinimą.
„Anksčiau registruoti ar pareikšti registruoti prekių ženklai gali nuginčyti vėliau registruotą domeną, jeigu šis yra tapatus ar klaidinamai panašus į prekių ženklą. Ir atvirkščiai, vertėtų įsitikinti, kad prekių ženklas nepažeis kitų asmenų ankstesnių teisių – domeno, juridinio asmens pavadinimų“, – akcentuoja L. Mickienė.
Kuris žymuo gali pažeisti ankstesnes teises?
Su ypatingu atidumu reikėtų pasitikrinti ankstesnes teises registruotų prekių ženklų, kurių žymenys sukurti dirbtinai (pvz., „WIZZAIR“, „DELFI“) arba yra originalūs bendrinės kalbos žodžių deriniai (pvz., „PIENO ŽVAIGŽDĖS“,“BATŲ KALNAS“, „FĖJŲ SLĖNIS“). Pasak VPB atstovės, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų panašumo su pareikštais registruoti ir jau registruotais prekių ženklais.
„Jeigu sugalvojote kažką panašaus, kaip pvz., ziuzi.lt, būtinai pasitikrinkite žymenį Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje, Europos Sąjungoje registruotų prekių ženklų duomenų bazėje. ES prekių ženklai galioja Lietuvoje ir jie gali ginčyti domeno registraciją – prašyti, kad domenas būtų išregistruotas ir uždrausta jį naudoti.
Kitas patarimas, įvertinus žymens panašumą, registruoti kuo labiau nepanašų į registruotą ar pareikštą registruoti prekių ženklą, domenų vardams naudoti kuo originalesnius žymenis. Prekių ženklai dažniausiai konfliktuoja su kitais ženklais ir su kitomis teisėmis tada, kai yra tapatumas arba klaidinamas panašumas. Jeigu norite kažkokį panašų ar taptų domeną registruoti, tuomet pridėkite papildomų elementų, kad jie atskirtų nuo jau egzistuojančių prekių ženklų, kad nebūtų tapatumo ir klaidinamo panašumo.
Taip pat reikėtų įsivertinti tai, kad tapatus ar panašus norimam domenui prekių ženklas gali būti registruotas kito tipo prekėms ir paslaugoms. Labiausiai vengti reikėtų panašumo į tokias pat prekes ar paslaugas siūlančius prekių ženklus“, – subtilybes, kaip vengti galimo konflikto dėl domeno vardo su prekių ženklais, aiškina L. Mickienė.
Registruotų prekių ženklų, kurių žymenis sudaro pavieniai bendrinės kalbos žodžiai, turintys aiškią tiesioginę reikšmę (pvz., „ŠVYTURYS“, „JIS“, „ARCHITEKTAS"), savininkams būtina nedelsiant įkurti ir to paties vardo .lt antro lygio domeną, nes niekas neturi pirmumo naudoti bendrinės kalbos žodžių internete. Šiuo atveju ankstesnes teises įrodyti būtų labai sudėtinga.
„Šveplo vardo domenų turėtojams, kai domeno varde vartojami bendrinės kalbos žodžiai ir nėra įregistruotos ankstesnės teisės, rekomenduojama įkurti ir IDN (angl. Internationalized Domain Name) domeną, kurio vardas užrašytas su savitomis lietuviškomis raidėmis, taip siekiant išvengti ginčų dėl klaidinamo domenų vardų panašumo (skyles.lt – skylės.lt, bagazines.lt – bagažinės.lt, bokstelis.lt – bokštelis.lt). Ir atvirkščiai – taisyklingai užrašytų domenų vardų turėtojai turėtų įkurti ir „šveplo“ vardo domeną“, – pataria KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė.
Saugant vertingą prekių ženklą, sudarytą iš kelių žodžių, patartina įkurti ir tą patį domeno vardą su brūkšneliais tarp žodžių arba santrumpą iki akronimo.
Domenas kaip prekių ženklas
Įkūrus domeną, patartina domeno turėtojui pagalvoti ir apie prekių ženklo, kuris bus naudojamas versle, įregistravimą. Ne visada, tačiau kartais domenas gali būti registruojamas ir kaip prekių ženklas.
Tokia praktika gana populiari ir įprasta tiek išplečiant jau registruotus prekių ženklus, tiek registruojant naujus. Domeną kaip prekių ženklą registruojantys verslai dažniausiai siekia apsaugoti ir įtvirtinti savo veiklos atpažįstamumą elektroninėje erdvėje, pvz., nacionalinis transliuotojas yra registravęs ne tik „LRT“, bet ir lrt.lt kaip prekių ženklus.
VPB duomenimis, Lietuvoje daugiausia prekių ženklų yra registruota su .lt domenu, tarp kurių tiek didelės ir gerai žinomos prekybos įmonės, tiek mažesni verslai (pvz., senukai.lt, pigu.lt, dovanusala.lt, tiesioggrazi.lt ir t.t.). Iš viso su .lt domenu yra pareikti registruoti apie 1200 prekių ženklų, iš jų neregistruota – apie 200.
Su domenu .com yra 76 pareikšti registruoti prekių ženklai, neregistruotos 8 paraiškos. Su .eu – 42 pareikšti registruoti, 9 – neregistruotos paraiškos.
Kad domenas būtų registruotas kaip prekių ženklas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Galima registruoti prekių ženklą, jeigu jis sudarytas iš žymenų, kurie gali būti prekių ženklu – žymenys turi skiriamųjų požymių, nėra aprašomieji, nėra bendriniai kalbos žodžiai, neklaidina dėl geografinės kilmės, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nevartoja oficialios simbolikos (Lietuvos vardo, jeigu nėra gautas leidimas ar tokio leidimo nereikia), sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Ginčai dėl ankstesnių teisių sprendžiami vėlesnėje prekių ženklo registracijos stadijoje, kai yra gaunamas suinteresuoto asmens protestas.
„Kai pateikiamas registruoti prekių ženklu antro lygio domenas, mes žiūrime tai, kas yra viduje – tik domeno vardą – žodinį elementą. Nežiūrime į pradžią – http://, https://, www ir pabaigą – .lt, .eu, .com ir pan. Lygiai taip pat kaip ir kiti prekių ženklai, toks ženklas vertinamas registruojamų prekių ar paslaugų, kurioms ženklą numatoma naudoti, atžvilgiu.
Galiu pateikti keletą domenų, kurie buvo arba nebuvo registruoti kaip prekių ženklai, pavyzdžių. Jeigu mes atsisakėme registruoti prekių ženklu domeną programavimomokykla.lt mokymo paslaugoms, tačiau domenas emapamokos.lt yra registruotas prekių ženklas, nes jis turi skiriamąjį elementą – žymenį Ema, dėl kurio vartotojas tikslingai ieškodamas suras šį prekių ženklą. Visi kurie nori teikti paslaugas programavimo mokymo srityje turi teisę naudoti žodžius „programavimo mokykla“, nes jie yra bendriniai žodžiai. Todėl domenas programavimomokykla.lt be kitų skiriamųjų elementų kaip prekių ženklas negali būti registruotas“, – argumentuoja VPB l. e. direktoriaus pareigas L. Mickienė.
Tačiau iš bendrinės kalbos žodžių sudaryti domenai gali būti registruojami kaip prekių ženklai ir tai atvejais, kai jie yra sudaryti ir iš įvairių grafinių elementų. Tokių domenų kaip prekių ženklų yra registruota daug. Pvz., letenos.lt, pasimokome.lt, kambariodurys.lt, bokstelis.lt. Šiais atvejais registruojami prekių ženklai su unikalia grafika ir juose esančiais žymenimis – domenais ir jų vardais.
„Jeigu kambariodurys.lt mes registravome kaip prekių ženklą, tai swisswatch.lt – neregistravome. Pastarasis šveicariškiems laikrodžiams skirtas domenas buvo pateiktas standartiniu šriftu, todėl registruotas negalėjo būti pagal prekių ženklų teisę ir praktiką, nes jis neturi jokių skiriamųjų požymių, todėl vartotojai, ieškodami informacijos apie šveicariškus laikrodžius, ras informaciją apie daug prekių. Prekiaujantys šveicariškais laikrodžiais taip pat turi teisę naudoti šiuos raktinius žodžius pristatydami savo verslą. Negalima suteikti išimtinių teisių tokiam prekių ženklui, kuris neturi skiriamųjų požymių. Prekių ženklas kambariodurys.lt turi unikalią grafiką, todėl buvo registruotas prekių ženklu.
Kitas pavyzdys – mysexyshorts.com yra registruotas prekių ženklas, o pazintysxxx.com – neregistruotas. Ekspertas rado ICANN paskelbtą informaciją, kad xxx žymuo yra naudojamas pornografinėms svetainėms. Nors priežastis tokį prekių ženklą neregistruoti galėtų būti viešosios tvarkos pažeidimo pagrindas, bet šiuo atveju pazintysxxx.com neturėjo ir skiriamojo požymio, nors šis ženklas turėjo ryškius grafinius elementus.
Buhalteriai.lt be skiriamųjų požymių parašytą įprastu šriftu neregistravome, o su grafiniu elementu – logotipu buhalteriai.lt buvo registruotas kaip prekių ženklas. Registruojant prekių ženklus yra žiūrima visuma – ne tik žodinis žymuo, bet ir grafika“, – akcentuoja L. Mickienė.
Teisiniai ginčai dėl domeno ir prekių ženklo
Prekių ženklų įstatymas numato ne tik civilinę, administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę tiems asmenims, kurie neteisėtai naudoja prekių ženklą be savininko leidimo. Dažiausiai susiduriama su neteisėtu prekių padirbinėjimu. Tokiais atvejais yra numatyta net baudžiamoji atsakomybė.
„Kilus ginčui su prekių ženklu dėl domeno vardo naudojimo, pirmiausia reikėtų pabandyti susitarti taikiai. Lietuvoje yra mediacijos galimybė. Mediatorių sąrašą galima rasti Valstybinės teisinės pagalbos tarnybos svetainėje https://teisis.lt . Šiame sąraše yra 29 mediatoriai, kurie specializuojasi intelektinės nuosavybės ginčuose. Nors mediacija nėra populiari, tačiau aš labai tikiu ja, nes ji padeda sutaupyti lėšų prieš einant į teismą“, – sako VPB direktoriaus pavaduotoja L. Mickienė.
KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė taip pat tvirtina, kad geriausias ir mažiausiai „skausmingas“ ginčų sprendimo būdas yra derybos arba neteisminė mediacija, tačiau kilus ginčui dažniausiai kreipiamasi į teismą. Per paskutinius ketverius metus Lietuvos teismus pasiekė daugiau kaip 20 bylų, susijusių su ginčais dėl domeno ir prekių ženklo.
Teismų argumentai bylose dėl domeno ir prekių ženklo
Paprastai sprendžiant ginčus dėl domeno vardo taikomi šie kriterijai: ankstesnės teisės pažeidimas, neteisėti interesai įkuriant arba nesąžiningumas įkuriant ir naudojant domeno vardą.
„Išspręsti klausimą, kas buvo užregistruotas anksčiau – prekių ženklas ar domenas, yra įmanoma. Ankstesnių IN teisių (prekių ženklų) savininkai turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nenaudotų domenuose tokių elementų, į kuriuos jie turi teises, taip pat reikalauti perleisti jiems domeną arba jį išregistruoti.
Domenų turėtojai piktnaudžiavimą paprastai bando pateisinti principu „pirmas atėjai, pirmas gavai“ (angl. „first come, first served“). Tačiau tokie argumentai nepanaikina domeno turėtojo atsakomybės už ankstesnių teisių, jei tokių yra, pažeidimą.
Žinoma, daug paprasčiau nuspręsti, kas turi ankstesnę teisę, tuomet, kai žodinis prekių ženklas sutampa su domenu, t. y. jie yra identiški. Pavyzdžiui, prekių ženklas „AUKSINĖS KOPOS“ ir domenas auksineskopos.lt, arba prekių ženklas „NOVARTIS“ ir domenas novartis.lt. Šiose bylose teismai nusprendė neatlygintinai perduoti domenus prekių ženklų savininkams“, – informuoja L. Subačienė.
Taip pat galima pareikalauti išregistruoti net ir domeną, kuris nuo žymens, į kurį yra ankstesnės IN teisės, skiriasi – jei skirtumai nėra esminiai. Pavyzdžiui, pagal prekių ženklo „MAKITA” savininkų ieškinį teismas nurodė panaikinti domenus e-makita.lt, makita-online.lt, makita-shop.lt. Teismo sprendimu žymenys „e-“, „shop“ arba „online“ neturi skiriamojo požymio, todėl vartotojas gali būti suklaidintas ir ginčo atveju jie nevertinami kaip turintys skiriamųjų požymių.
„Jei prekių ženklas ir domenas nėra tapatūs, tačiau sakant žodžiu fonetiškai, pagal reikšmę semantiškai ar vizualiai panašūs? Kyla natūralus klausimas: kur yra ribos, kuomet IN objektų pavadinimai jau gali būti laikomi panašiais vienas į kitą.
Svarbiausias atskaitos taškas – vartotojai ir tai, kaip jie suvokia atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas. Paprastai vartotojas neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, todėl išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo jie daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį. Teisinę reikšmę turi tik toks panašumas, kuris gali klaidinti vartotojus. Be to, vertinama tik galimo suklaidinimo galimybė, o ne tai, ar ženklas iš tiesų klaidina žmones“, – aiškina teisininkė.
Teismas pripažino, kad domenas marijampoleseoltas.lt yra klaidinančiai panašus į prekių ženklą „EOLTAS“, todėl klaidina visuomenę ir vartotojus dėl savo panašumo į prekių ženklą bei prekes ir paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas.
„Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbia aplinkybe teismas laiko faktą, ar prekių ženklas ir domenas skirti toms pačioms ar skirtingoms prekėms ar paslaugoms žymėti. Asmuo, įregistravęs atitinkamą prekių ženklą tam tikroms prekėms ar paslaugoms, savaime neįgyja apsaugos netgi tapatiems prekių ženklams, jeigu tokie vėlesni ženklai yra skirti žymėti nepanašioms (negu ankstesnysis ženklas) prekėms ar paslaugoms. Pvz., teismas atmetė reikalavimą dėl domeno vilkotakas.com perdavimo prekių ženklo „VILKO TAKAS“ savininkui, kuris turi ir domeną vilkotakas.lt, argumentuodamas tuo, kad ieškovės ir atsakovės domenai ir prekių ženklai skirti skirtingoms prekėms ir paslaugoms žymėti, todėl nėra pagrindo atsirasti vartotojų suklaidinimo galimybei“, – teigia KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė.
Prekių ženklų įstatymas numato ir tai, kad registruoto ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims naudoti bet kokį žymenį (nesvarbu, ar tai bus prekių ženklas, ar domenas ar kitas objektas), tapatų ar klaidinamai panašų į jau registruotąjį, jeigu pastarasis Lietuvoje jau įgijęs reputaciją ar įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo.
Teismai yra išaiškinę, kad norint pripažinti, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, reikia, atsižvelgti į tai, kokią rinkos dalį užima prekių ženklas, jo naudojimo intensyvumas, geografinis paplitimas ir trukmė, kiek investicijų įmonė skyrė jam reklamuoti, kokia suinteresuotosios visuomenės dalis atskiria prekių ženklą, prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės.
„Kuomet prekių ženklo savininkas naudoja prekių ženklą kaip domeno vardą, sprendžiant ginčus svarbi net ir tokia informacija, kaip prisijungimų prie interneto savininko svetainės skaičius, šios svetainės užimama vieta pagal apsilankymo iš įvairių šalių dažnumą arba tai, kiek kartų ginčijamo prekių ženklo buvo ieškoma per interneto paieškos sistemas.
Pavyzdžiui, Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad nors ankstesnis ieškovės grafinis prekių ženklas, kurį sudaro dominuojantis žodinis elementas „GERI KATILAI“, turi silpną skiriamąjį požymį, t. y. apibūdina prekes (katilus), tačiau yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo ir iki ginčo domeno geraskatilas.lt įregistravimo buvo žinomas Lietuvos rinkoje (buvo naudojamas internetinėje prekyboje, veikiančioje naudojant domeną gerikatilai.lt), o taip pat didesnė dalis visuomenės yra klaidinama (painiojama) dėl tapačių, vienodas reikšmes turinčių, žymenų: „geri katilai“ ir „geras katilas“, – tęsia teisininkė
Dar vienas svarbus klausimas, į kurį teismas turi atsakyti, spręsdamas ginčus – domeno turėtojo (ne)sąžiningumas. Domeno turėtojo nesąžiningumą gali atskleisti jo atliekami veiksmai, pvz., pasiūlymo įsigyti domeną pateikimas ankstesnių teisių turėtojui, kai tuo siekiama komercinės naudos arba domeno peradresavimas į ankstesnių teisių turėtojo konkurento interneto svetainę, kai tuo siekiama daryti neleistiną spaudimą įsigyti domeną ir kiti panašūs veiksmai.
Dažnas nesąžiningumo atvejis yra taip vadinamas „atgalinis domeno užgrobimas“. Tokiais atvejais, asmuo įregistruoja arba įsigyja atitinkamą prekių ženklą tam, kad perimtų šį prekių ženklą atitinkantį anksčiau įregistruotą domeno vardą. Toks elgesys Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Arbitražo ir tarpininkavimo centro bylose vertinamas kaip nesąžiningas ir laikomas piktnaudžiavimu prekių ženklų savininkams suteikiamomis teisėmis.
Byloje dėl domeno jis.lt teismas padarė išvadą, kad registruojant šį domeną net nebuvo teorinės galimybės turėti nesąžiningų ketinimų ieškovės atžvilgiu, kadangi tuo metu nebuvo registruotas prekių ženklas „JIS“ ir ieškovė neturi „ankstesnių teisių“.
„Labai dažni ginčai kyla dėl prekių ženklų ir domenų, kuomet jų skiriamuosius ženklus sudaro žodžiai, kurie iš esmės vartotini bendrinėje kalboje apibūdinti prekių ar veiklos rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas. Nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.
Kaip išaiškino Kasacinis teismas, prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais.
Pavyzdžiui, teismas nusprendė, kad žodžių junginio „OK BROWS“ naudojimas yra įprastas, dažnai pasitaikantis ir tokie žodiniai elementai tik nurodo paslaugų ar prekių rūšį, pobūdį, kokybę, tačiau nesuteikia prekių ženklui skiriamojo požymio. Pripažinus prekių ženklo žodinius elementus „OK“ ir „BROWS“, įskaitant ir šių elementų junginį „OK BROWS“, nesaugotinais prekių ženklo elementais, neliko pagrindo panaikinti domeną okbrows.lt“, - teigia L. Subačienė.
Spręsdami ginčus, susijusius su domenais, teismai vertina daug kitų įvairių kriterijų, todėl kiekviena individuali situacija – skirtinga.
Publikuota 2023-01-11
